[usernames]'s blogs

Ar bent įsisvaizduoji, koks tobulas jausmas, kai už lango šalta. Basiai šalta. O tu guli kambaryje, atsirėmusi į vaikiną kurį myli. Kai groja muzika, o jis glosto tau kalką, pilvą. Pabučiuoja. Kai tavo rūbai persismelkia jo kvepalais. Kai viskas aplink neegzistuoja, o laikas... Regis tu norėtum, kad jis sustotų. Ar įsisivaizduoji tą akimirką, kai jauti, kaip stipriai myli žmogų, kuris yra dabar šalia tavęs? Kai jauti, kad tai nėra tik laikinas džiaugsmas, kai visa širdimi, visa siela tiki, kad tai yra geriausia, kas gali būti. Žinai, kai meilė tvyro ore? Kai kūną užlieja malonių širpuliukų banga. Kai visą tave užlieja…

1. Pasakykit jai, kad ji graži ir verčianti iš koto. (O ne tiesiog: miela bei seksuali.)


2. Paimkite ją už rankos, nors trumpam, akimirkai. (Nesvarbu kur ir kada.)


3. Prieikite prie jos iš galo ir apkabinkite. Nepaleiskite iš glėbio ilgai ilgai.


4. Pabučiuokit ją į kaklą/kaktą.


5. Nustatykit žadintuve vietoj melodijos jos balso įrašą.


6. Kaip moteris nerimauja, susijaudinusi, stipriai apkabinkit ir pasakykit, kiek daug ji jums reiškia. (Nereikia stengtis spręsti jos problemų.)



7. Vertink smulkmenas, akimirkas... Moteriai tai labai svarbu.



8. Jeigu Tu ilgai kalbėjaisi su kita moterimi, pokalbiui pasibaigus prieik prie savosios, apkabink ir…

Jis keliavo iš šalies į šalį, iš žemės į smėlį, kiekvienoje vietoje, kur apsistodavo praleisdamas tris dienas. "Nes tai - laikas sušilti", - taip jam tarė koralai, kai pirmą kartą bandė perbristi jūrą pas savo moterį. Tiesa, tuomet jam buvo 6-eri, o moteriai... nežinia kiek - per jūrą nesimatė. Jau tada žinojo, kur eina. Nuo tikslo prie tikslo, nuo uosto prie gelmės, nuo vakar prie rytoj. Trys dienos apkeliaut Pasauliui yra net per daug, jei sustabdai kūną ir keliauji savimi. Sapnai tau padeda matyti, mintys - išgirsti. Tavo šypsena siekia vis toliau ir toliau. Pro šalį milžinišku greičiu bėga kitų…

Kada nors tavo gyvenime atsiras mergina.
Tavo mylima mergina.
Ir vieną kartą gulint lovoje naktį ji paklaus tavęs apie MANE.
Apie tą, kuri buvo.. MANE.
Ir ką tu jai pasakysi?
Atmintyje iškart sprogs prisiminimai, veidei atsiras šypsena ir tu sušnabždėsi.. ne-pa-kar-to-ja-ma...
Ji buvo vis kitokia. Su poros minučių pertraukom ji galėjo juoktis, o po to verkti.
Ji mokėjo linksminti.. Tave...
Grįžusi namo ji padarydavo nestiprios arbatos, kaip mažas kačiukas įsikniaubdavo nosimi tau į plaukus ir tyliai dūsaudavo...
Ji pusę nakties galėjo sėdėti ant palangės.
Griaudint.
Ir klausyti.
Lietaus.…

-Palauk! - Jis sugriebė Jos ranką.
-Ko ? - Ji piktai atkirto.
-Tik vienas klausimas. Tik atsakyk į vieną klausimą.
Jis žvelgė į Ją savo rudom akim.
-Nu? - Ji žinojo koks bus Jo klausimas.
-Myli mane? - Jis su degančia viltim žiūrėjo į Ją.
-O Tu ar mylėtum žmogų, kuris Tave pameta? Mylėtum žmogų, kuris už visiškai nieką apšaukia? Kuris nusisuka kai labiausiai reikia jo apkabinimo? Ar mylėtum žmogų kuris meluoja? Amžinai meluoja.. - Jos balsas virpėjo.
- Nežinau.. - Jis pasimetė.
-Mylėtum žmogų kuris nieko nesakęs nubėga pas kitą? O paskui grįžęs atsiprašinėja, užtikrina, kad tai nepasikartos, bet tai…