[usernames]'s blogs
Mažas paukštis sparna skleidžia
Nepamirsiu vaikystes as niekada
Ir to kaip is visko juokdavomes visada
Juk tada paprastai i pasauli ziurejom
Grazi vasaros diena praslinko nejucia
Kartais juk būna gyvenimas sunkus,
O tu man sakiai,
Nes tik dėl jos pasiekčiau saulę
Ir iš žvaigždžių sudėčiau vardą jos
Kad kiekviena naktį į dangų pažvelgęs
Prisiminčiau dienas kaip nuoširdžiai juokiaus.
Prisimenu akis kiekvieną naktį
Tą kūno kalbą kai būdavom kartu
Ir ašara nurieda mano skruostu
Gal vien todėl, kad be taves man taip sunku.
Greičiau išauštų naujas rytas
Nauja diena kuri žadėtu man daugiau
Galbūt kazkur mažam pasaulį
Aš susirasiu savo vietą kur bus man daug geriau
Kur žmonės nesišieps per prievartą
O nuoširdžiai šypsosis
Kur nebebus veidmainių
O tik nuoširdus žmonės
Kur meilė veršis pro kraštus
Kur bus man gera ir saugu
Kur nebebus nei liūdesio nei kančių
Kur aš gyvensiu vienas tarp daugelio žmonių
Kur apkabinęs nematyta pakeleivę
Nesulauksiu antausio į savo…
Labas vel nauja diena
Po pjankes skauda man galva
Rytas…
Ieskau bambalio kieme
Zinau kad uzkasiau ji zemeje
Kaip visad..
Nu ir nuchui neradau
Stveriau pana padariau
Kaip moku
Vel as nuogas as kieme
Bet vis svaigsta man galva
Nuobodu
Noriu isgert dar biski
Kad pastaisyt bent syky
Draugai visi dar isluze
Bet as jau noriu tuso
As zinau kad vakar buvo balius
Bet kodel gerimams jau Basta
Reikia vel kviesti taksa
Kad pavezetu snapso
Vienas draugas jau atejo
Prie manes jis prisidejo
Gaila..
Mes laimingi jau abu
Lauziam buteli per pus
Kvaila..
Kitas draugas tuoj…
Prisimenu tave kiekvieną naktį,
Ir širdį veria igesys,
Ech tu mana pirmoji meile!
Kaip gi tave man jau pamiršt!
Kodėl tave man prisiminus,
Širdis dainuoja liūdesio dainas,
Ir pas tave sugrįžti noriu,
O protas rėkia, klykia NE!
Įkvėpti darosi sunkiau,
Ir kūną krečia drebulys,
Pirmoji meile aš prašau,
Visas duris tu uždaryk,
O tolimiausiam kambarėlį - prisiminus užrakink
Gero skaitymo :) Atleiskite už klaidas :) prašau ir įvertinti :)
Miegoti, mylėti, seilioti, apglėbti
Kiek daug dar dalykų man reikia aprėpti
Bučiuoti, žiūrėti, už rankos laikyti
Kol tavo pilve pradės drugeliai skraidyti
Gėlių tau nupirkti, į parką nuvesti
Parodyti kaip drugeliai mylisi naktį
Žiūrėti, kutenti, liežuvį, iškišti
Kad tavo ožiukus išvysti
Nupirkti tau knygą apie rūkymo žalą
Kad trenktum per veidą man kai rūkysiu cigarą
Prašyti, melsti ir atgailauti
Kaip po pjankės ryte galvą sunkiai galėsiu pakelti
Nuvesti į filmą, išmokt netrugdyti
Paguosti ir sūrią ašarą nuvalyti
Paduoti tau ranką, kai norėsi keltis
Pakelti bet ką, ką pamesi ant žemės
Apkamšyti prieš miegą į žandą bučiuoti
O jeigu tu nemiegosi, tai dainą sugroti
Išmokti dar reikia…
Kol širdis dar nesustojo plakti,
Kol dar jaučiu rankas savas,
Rašau paėmęs tušinį į ranką,
Brangiausiai savo šias eiles,
Nors ašara vis rieda mano skruostu,
O aš prašau sugrįžti jos atgal,
Kol smegenys dar nenustojo veikti,
Prašau tavęs tu į duris pabelsk.
Galbūt tada aš vėl matysiu
Ryškias spalvas, ne tik juodas,
Galbūt dar kartą išdrysiu pasakyti,
Kodėl aš pamilau tave.
Prašau brangioji, užeiki į palatą
Joje juk nėra taip baisu,
Joje žmogus siaubingai pasimetęs,
Su ilgesiu gailiu.